Pabandysiu plėtotis logiškai, ir ne visai logiškai, apie savęs radimo bei supratimo kelionę, taip pat apie įsigėrimo į save. Visi pojūčiai šių dirgiklių: tiek minčių, tiek jausmų, energinių impulsų vyksta mūsų viduje. Mūsų vidus yra sudarytas iš visko, kas yra aplinkui. Mumyse telpa viskas, kas mus supa ir kas ne. Mūsų kilmė yra beribiškai kompleksiška, todėl tam, kad mes galėtume įsipiešti į bendrą simfoniją, egzistencijos, kurioje telpa materialūs ir ne dalykai, tiek kūnas, idėjos, vaizdiniai – viskas, iš esmės.
Žmogus viską, ką mato ir ko nemato, ką gali pamatyti ir suvokti ar nesuvokti yra jis pats.
Mes apart savęs nieko kito negalime matyti, tai kodėl mūsų matymai skiriasi? Ogi todėl, kad žmonės turi skirtingus suvokimus ir patirtis bei sąmoningą, valdomą praeities programą, kurioje gyvena. Jeigu į mus ateina dirgiklis, mes jį pastebime savaip, pagal savo suvokimą, dėl to žmonės klausydamiesi tos pačios muzikos jaučiasi skirtingai. Tai priklauso nuo jų gebėjimo suvokti reiškinių kilmę, bet giliai viduje mes esame beribė erdvė, kurioje mes, kaip individai, su skirtingais kūnais “kabome”.
Mus išskiria skirtingų sluoksnių suvokimas ir susigaudymas.
Tai mus riboja ir išskiria, todėl mes nesusitariame dėl tų pačių reiškinių apibūdinimo ar panaudojimo. Kaip greičiausiai išeiti iš šių dirgiklių? Mes kovojame, manome, kad teisingai juos interpretuojame, tačiau vyksta tik konfliktas su savimi. Kaip tai? Sakykime, jei į mane atskrieja kirvis, tai man dabar nekovoti, nes kirvis esu aš? Ir taip, ir ne. Mes norime dalyvauti dualume: juoda ir balta, debesys ir žemė, tamsa ir šviesa. Jeigu tu nori išsaugoti savo fizinį kūną, kad jis nebūtų pažeistas, privalai veikti. Bet jei jums nusibodo gyventi ir jūs manote, kad kirvis yra neišvengiamas, jūs jaučiate kūno norą gyventi, tačiau visvien laukiate, kol kirvis į jus atsitrenks – toks yra jūsų pasirinkimas. Pati nuovoka ir supratimas (kirviui lekiant į jus) – tai mūsų gelmė, stebinti visą procesą. Būtina paminėti, kad mūsų gelmė nemiršta.
Mes turime fizinį kūną ir kitas patirtis ir sluoksnius tam, kad patirtume besluoksniškumą, o kilmė yra besluoksniška, tik mes turime sluoksnius.
Žmonės, kurie šito dalyko visą gyvenimą nesupranta, toliau vis neš tą sluoksnį, nes gyvenimas vyksta išgyvenimo principu ir vis atrodys, kad neši tą sluoksnį, tačiau jei pakankamai dėmesingai nežvelgiama į sluoksnio kilmę, viskas veda prie visko, ir tuo pačiu prie nieko. Jei tu kiekvieną materialų dalyką skaidysi iki atomų ir net patį atomą, norėsi atrasti, kas jungia tą patį atomą – deja, nieko nerasi. Arba bandysi atsitraukti į galaktiką, į kosmosą, praktiškai ten tikrai nieko nerasi.
Didžioji dalis to junginio yra tuštuma, o kas yra egzistencija?
Ogi, ten nieko irgi nėra. Dabartiniai mokslininkai skiria daug pinigų, kas tai yra ir kaip tai įvaldyti, kokia mūsų kilmė. Kitaip sakant, senosios kultūros jau prieš daug tūkstančių metų kalbėjo apie tai, tik šiuo metu yra palankios sąlygos mokslui prisikasti per materiją iki nematerialumų. Mokslas kabina mistikos “neužkabinimą”, tokiu būdu jis plečiasi ir atsiranda daug išradimų, paaiškinimų. Tai yra neišvengiama, nes mes ieškome savęs, savo beribiškumo, ar tai būtų greitai lekianti mašina, ar mokslininkas, siekiantis suprasti egzistencijos kilmę, o gal milijonierius, norintis beribiškų turtų… Juk sutikę žmogaus nepuolame iškart jo mylėti amžinai…
Visi dalykai eina į savo gelmę.
Dabar mes su jumis kalbamės ir aš esu pats iš savęs egzistencija, kalbanti pati su savimi ir tuo pačiu ribotas kūnas, bandantis išsinerti iš savo ribotos odos ir beribiškumo. Jūs klausote manęs ir Jums rezonuoja mano mintys, vibracijos, mano manieros Jūsų sluoksniams, bet giliai viduje Jūsų beribiškumas yra toks pats, bendrasis.
Kadangi mūsų kilmė yra ta pati, iš ten, tik mūsų sluoksniai skiriasi bei raiška.
Jei mes įsikabiname į tai, kas mes nesame, mes ten užstringame, dėl to mes negalime “atkabinti” kūnų, į kuriuos grįštame arba ne. Mes neturime sąmoningų suvokimų, mes visi skiriamės sluoksniais, tokiais kaip mama, tėtis, žydas, vaistininkas. Ir šiais sluoksniais, kurie nutolsta nuo pirmapradžio kompleksiškumo tam, kad atrastume galimybę pažinti beribį kompleksiškumą. Savęs atradimas yra giliau negu mūsų pareigos sluoksniuose, mintys ar idėjos.
Rekomenduoju perskaityti bent keletą kartų ir pamedituoti apie tai. Pasidalinkite.
Bučkis, A. K.
