Šizofrenija yra lėtinis ir sunkus psichikos sutrikimas, kuriuo serga maždaug 1% pasaulio gyventojų. Tai sudėtingas sutrikimas, paveikiantis individo realybės suvokimą, mintis, emocijas ir elgesį. Šizofrenija yra sunki psichikos liga, galinti sukelti reikšmingus funkcinius sutrikimus ir pabloginti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime šizofrenijos priežastis, simptomus, diagnozę ir gydymą.
Šizofrenijos priežastys
Tiksli šizofrenijos priežastis vis dar nežinoma. Tačiau tyrimai rodo, kad sutrikimą greičiausiai sukelia genetinių, aplinkos ir neurologinių veiksnių derinys. Genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį vystant šizofreniją. Tyrimai parodė, kad asmenys, kurių šeimoje yra buvę šio sutrikimo, turi didesnę riziką susirgti šizofrenija. Aplinkos veiksniai, tokie kaip ankstyvas gyvenimo stresas, virusų poveikis nėštumo metu ir piktnaudžiavimas narkotikais, gali padidinti šizofrenijos išsivystymo riziką. Šizofrenija sergantiems asmenims buvo pastebėti neurologiniai veiksniai, tokie kaip sumažėjęs smegenų tūris, pakitusi smegenų chemija ir nenormalus smegenų regionų ryšys.
Šizofrenijos simptomai
Šizofrenijai būdingi įvairūs simptomai. Šizofrenijos simptomai plačiai skirstomi į teigiamus, neigiamus ir pažinimo simptomus. Teigiami simptomai reiškia nenormalų elgesį, mintis ir suvokimą. Neigiami simptomai reiškia normalaus elgesio, minčių ir emocijų nebuvimą. Kognityviniai simptomai reiškia mąstymo, atminties ir dėmesio sunkumus.
Teigiami šizofrenijos simptomai yra kliedesiai, haliucinacijos, sutrikęs mąstymas ir nenormalus elgesys. Kliedesiai yra klaidingi įsitikinimai, kurie nėra pagrįsti tikrove. Haliucinacijos yra klaidingi suvokimai, kurie nėra pagrįsti tikrove. Sutrikęs mąstymas reiškia sunkumus organizuoti ir išreikšti mintis. Nenormalus elgesys apima susijaudinimą, katatoniją ir keistus judesius.
Neigiami šizofrenijos simptomai yra apatija, emocijų stoka, socialinis atsiribojimas ir sumažėjusi motyvacija. Asmenys, turintys neigiamų simptomų, gali atrodyti emociškai lygūs ir jiems sunku išreikšti emocijas.
Kognityviniai šizofrenijos simptomai yra dėmesio, atminties ir sprendimų priėmimo sunkumai. Asmenims, turintiems kognityvinių simptomų, gali būti sunku suprasti informaciją, priimti sprendimus ir planuoti veiklą.
Šizofrenijos diagnozė
Šizofrenijos diagnozė yra sudėtingas procesas, apimantis išsamų asmens simptomų, ligos istorijos ir šeimos istorijos įvertinimą. Psichikos sveikatos specialistas gali naudoti psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo (DSM-5) kriterijus, kad nustatytų šizofreniją. DSM-5 kriterijai reikalauja, kad per vieną mėnesį reikšmingą laiko dalį būtų du ar daugiau iš šių simptomų: kliedesiai, haliucinacijos, netvarkinga kalba, labai netvarkingas elgesys ir neigiami simptomai. Asmuo taip pat turi turėti reikšmingų funkcinių sutrikimų, o simptomai neturi atsirasti dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ar kitos sveikatos būklės.
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai reikalingas ilgalaikis gydymas. Šizofrenijos gydymas paprastai apima vaistų, psichoterapijos ir socialinės paramos derinį. Antipsichoziniai vaistai yra pagrindinis šizofrenijos gydymas. Antipsichoziniai vaistai blokuoja dopamino receptorius smegenyse ir mažina teigiamus šizofrenijos simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė-elgesio terapija, gali padėti šizofrenija sergantiems asmenims ugdyti įveikos įgūdžius, pagerinti bendravimą ir sumažinti atkryčio riziką. Socialinė parama, pvz., profesinė reabilitacija, gali padėti šizofrenija sergantiems asmenims pagerinti jų gebėjimą veikti kasdieniame gyvenime.
Išvada
Šizofrenija yra sudėtingas ir sunkus psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmones visame pasaulyje. Šizofrenijos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau tyrimai rodo, kad genetiniai, aplinkos ir neurologiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį. Šizofrenijos simptomai plačiai skirstomi į teigiamus, neigiamus ir pažinimo simptomus. Šizofrenijos diagnozė yra sudėtingas procesas, apimantis išsamų asmens simptomų, ligos istorijos ir šeimos istorijos įvertinimą. Šizofrenijos gydymas paprastai apima vaistų, psichoterapijos ir socialinės paramos derinį. Tinkamai gydydami ir palaikydami šizofrenija sergantys asmenys gali gyventi visavertį gyvenimą.
A. K.
